Birželiui įpusėjus Plungėje viešėjo ir savo knygą „Vėtra lietaus šalyje“ pristatė Amerikos lietuvė Silvija Foti. Ši knyga gimė po to, kai žurnalistė savo mamai prieš jos mirtį pažadėjo aprašyti senelio Jono Noreikos, Lietuvoje dar žinomo Generolo Vėtros slapyvardžiu, žygdarbius. Tačiau pradėjus gilintis į archyvuose saugomus dokumentus, pabendravus su amžininkais, ėmė
Sena dilema, kur dėti kablelį, šįkart puikiai atspindi situaciją dėl įvairių paminklų ir atminimo ženklų, pridygusių Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose sovietinės santvarkos aušroje. Ilgą laiką į juos žiūrėta pro pirštus, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje tarybiniams herojams ir liaudies didvyriams skirtus paminklus imta masiškai griauti. Dar sparčiau šie procesai įsibėgėjo
Jei manote, kad galimybė papietauti restorane ar išgerti puodelį kavos madingoje kavinėje yra šiuolaikinio žmogaus privilegija, smarkiai klystate. Visokio plauko maitinimo, o dažniau – girdimo – įstaigos buvo populiarios dar tarpukario Plungėje. Išlikę negausūs rašytiniai liudijimai pasakoja apie tai, kad buvo metas, kai visoms mūsų mieste veikusioms užeigoms užeigėlėms suskaičiuoti nebūtų užtekę
Eidami Plungės Dariaus ir Girėno gatve tikriausiai esate pastebėję nedidelius vartelius, vedančius į miesto parką. Žengus pro šiuos vartelius, pasitinka gerokai praretėjusi senų medžių alėja, nors jokio takelio tarp medžių ir nebėra. Šalia šios dabar tik menamos alėjos stovi stogastulpis, o prie jo pritvirtinta lenta byloja, kad šioje vietoje kadaise
Plungės rajono savivaldybės administracija skelbia aukciono būdu parduodanti kone visą daugiabutį – net 8-is butus ir palėpę istoriniame, dar 1932 metais statytame ir